Festivalis baigėsi. Paskutinį kartą.

Vėlyvai (kaip visada). Jaukiai ir šiltai. Audringai ir triukšmingai. Su šypsenom ir ašarom. Viename delne laikant degančią žvakelę, kitoje spaudžiant paskutinį karštą kaštainį.
Štai taip baigėsi penktasis VUBF. Trumpai rašant.

Dėkojame visiems, kurie atėjote. Šiemet ir ne tik šiemet.
Buvo verta. Organizuoti, pabūti kartu su Jumis ir kasmet laukti šio tikrai ypatingo festivalio.

Artimu metu atnaujinsime informaciją svetainėje, sukelsime visas nuotraukas, kurias galėsime sukelti. Tiesa, norime iš anksto perspėti - jokių įrašų šiemet nedarėme. Tad jų ir nebus.
Visus prisiminimus išsisaugokite savo širdyse. Ilgam. Jei norisi :]

Neužmirškite šios svetainės. VUBF baigėsi ir TIKRAI DAUGIAU NEBEGRĮŠ, tačiau bus ir kitų gerų koncertų, apie kuriuos pranešime čia ir ne tik čia. Dar susitiksim. Pažadame.

Kad būtų lengviau laukti svetainės atnaujinimų - keletas nuorodų:

Čia galite rasti ypatingas Manto Puidos užfiksuotas akimirkas iš paskutinio koncerto (vėliau sukelsime jas ir į šią svetainę).
Trumpą, bet smagų ir teisingą Šarūno Černiausko straipsnį apie VUBF perskaitysite čia.

Keletas puikių Editos Grėbliūnaitės nuotraukų iš ankstesnių koncertų (bus daugiau jau greitai):

Atidarymo koncertas

I-asis koncertas